• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

Draugaukim visa Lietuva

IMG 6881„Tokia graži, tokia marga, tokia spalvinga skaisčiaveidė Lietuva“ skambėjo žodžiai 2015 m. balandžio 2 d. Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje vykusiame rajoniniame seminare „Draugaukim, aukštaičiai, draugaukim, žemaičiai, draugaukim visa Lietuva“. Tai seminaras –edukacinis renginys vaikams ir pedagogams, skirtas Etnografinių regionų metams Lietuvoje paminėti. Seminare dalyvavo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio bei meninio ugdymo pedagogai iš 8 Jurbarko rajono ugdymo įstaigų.   Savo prigimtimi pedagogai priminė Lietuvos etnografiją - 7 žemaitės, viena dzūkė, dvi aukštaitės, 7 suvalkietės (5 zanavykės, 2 kapsės) ir per 20 jurbarkiškių, į kurių būrį įsijungė ir buvęs „Ąžuoliuko“ ugdytinis, dabar Lietuvos Nacionalinės filharmonijos trimitininkas Laurynas Lapė, seminaro dalyviams padovanojęs lietuvių liaudies melodiją „Pjaun broliukai“.

„Ąžuoliuko“ mokyklos ugdytiniai niekuomet nebuvo atitolę nuo lietuvių etnokultūros, nes vienas iš pagrindinių vaikų (mokinių) ugdymo uždavinių – etninės kultūros puoselėjimas. Įstaigos pedagogai, seminaro metu publikuodami sukauptą foto ir videomedžiagą, tai parodė susirinkusiems. Daugiau kaip dešimt metų įstaigoje ir rajoniniuose renginiuose džiaugiamės folklorinio ansamblio „Giliukas“ veikla, kuriam vadovauja meninio ugdymo pedagogė D. Liorančienė. Kas antri metai organizuojame respublikinį renginį „Iš tautosakos skrynelės“, dalyvaujame Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“. Šiais metais džiaugiamės priešmokyklinuko Jonuko Mažeikos - liaudiškos išminties skaitovo laimėjimais (Jonukas dalyvavo „Tramtatulio“ zoniniame ture Prienuose).

Jau dešimti metai įstaigoje vykdomas mini projektas „Kalba kalbelė prakilni...“ (logopedė G. Glinskienė) , kuriame išsiskiria atskiros kasmetinės veiklos, skirtos lietuviško žodžio puoselėjimui. Viena iš jų – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. (Šiais metai paminėta jau aštuntą kartą. Kasmet ši diena įgauna naują atspalvį – „pakvimpa“ J. Marcinkevičiaus „Šventąja duona“, puošiasi lietuvių kalbos tarmėmis, K. Donelaičio kūryba, kalbininkų mintimis apie kalbą, kaip apie kultūros lobį ir kt.) Tokiomis prasmingomis dienomis formuojamas vaikų (mokinių) supratimas, jog gimtoji kalba – tai didžiulis lietuvių tautos turtas. Seminaro metu pedagogai patikėjo (lietuviško žodžio grožio minėtose veiklose beieškančios ir juo besidalinančios su ugdytiniais) logopedės G. Glinskienės pamąstymu, jog „Gimtosios kalbos puoselėjimas – kelias, vedantis vaiką į tautos etnokultūros lobyną”.

Seminaro metu vaikučiai prisiminė Lietuvos etnoregionus, sekė pasakas net trimis tarmėmis (dzūkiškai, suvalkietiškai, žemaitiškai), perteikė lietuvių poetų, kalbininkų prasmingas mintis apie gimtąją kalbą. Apie Jurbarkiškių šnektą (tai retas reiškinys Lietuvoje) ugdytiniai (ir seminaro dalyviai - pedagogai) daugiausia sužinojo iš įstaigos direktorės N. G. Blažaitienės, kuri užaugo Jurbarko krašte. Visiems buvo įdomu sužinoti, jog jurbarkiškiai – ne žemaičiai, ne aukštaičiai ir ne suvalkiečiai, anot istoriko Rimanto Jokimaičio „Mes, jurbarkiškiai, savęs nepriskiriam žemaičiams, juo labiau aukštaičiams ar suvalkiečiams. Tai tikrai retas reiškinys Lietuvoje, ko gero, turintis labai gilias praeities šaknis, - būtų galima kalbėti apie jurbarkiškių šnektą“. Direktorė sudomino ir mūsų kraštietės, filologijos mokslų daktarės Elenos Grinaveckienės teiginiu - „Tai faktiškai pereiginė šnekta tarp žemaičių „dūnininkų“ ir veliuoniškių“.

Pedagogai išgirdo, jog „Ąžuoliuko“ mokykloje „Etnokultūra – specialiųjų poreikių vaiko gyvenimo džiaugsmo, prigimtinių galių atskleidimo šaltinis“ (Auklėtoja L. Karosienė). Taip pat sužinojo ir tokią tiesą, jog „Per vaiką – į šeimą“ galima perkelti tautos tradicijas (Kaip vaikai, išmokę ugdymo įstaigoje, sudomina tėvus liaudiškomis dainomis, šokiais ir žaidimais pasakojo auklėtoja J. Kucinienė). Nesunku pastebėti, jog „Ąžuoliukas“ gyvena gamtos ritmu. Tai - gamtosauginė mokykla. Apie gamtosauginės mokyklos sąsajas su etnokultūra supažindino priešmokyklinio ugdymo pedagogė Inga Krikštanienė.

Lietuvos etnografinių regionų tautiniai kostiumai, kuriais pasipuošė įstaigos pedagogės, ugdytiniams buvo vienas iš įdomiausių renginio momentų. Ne visi žinojo, kokiu žodžiu pavadinti juostą ir prijuostę, klumpes ir vyžas. Domėjosi skirtingų regionų tautinio kostiumo audinių raštais ir spalvomis, puošybos detalėmis.

Nebuvo užmirštas ir Lietuvos etnografinių regionų kulinarinis paveldas, su kurio išskirtinumais supažindino direktorės pavaduotoja ugdymui S. Mažeikienė. Ypatingo dėmesio susilaukė žemaičių kastinis ir „bulbikės“ su lupena. Renginio šilumą pedagogai pajuto ir dainuodami „Pempel, pempel kuoduotoj“, „Pasvarcyk, antela“.

                                                                                                        Logopedė Gražina Glinskienė

                                                                                                        Meninio ugdymo pedagogė Daina Liorančienė