• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

Įspėk mįslę keturgyslę

IMG 70272015 m. balandžio 22 dieną „Ąžuoliuko“ ugdytiniai vėl prisiminė, jog „2015 – ieji – etnografinių regionų metai Lietuvoje“.

Jau dešimti metai įstaigoje vykdomas mini projektas „Kalba kalbelė prakilni...“, skirtas priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos puoselėjimui (logopedė G. Glinskienė), kuriame išsiskiria atskiros kasmetinės veiklos. Viena iš jų (nuo ko ir prasidėjo ši projektinė veikla) – šiemet jau dešimtoji - Kalbos viktorina. Kasmet ši viktorina įgauna naują atspalvį – pvz.: „2014 – aisiais - Kristijono Donelaičio metais“ kalbos viktoriną pavadinome „Paukščių choru“, „2015 – siais – Etnografinių regionų metais“ - „Įspėk mįslę keturgyslę“.

Mįslės, patarlės, priežodžiai – lietuvių tautos išminties lobynas, kurio dėka turtinamas vaikučių žodynas, mokoma logiškai mąstyti. Viktorinos metu šešiamečiai prisiminėme lietuvių kalbos tarmes ir patarmes – ir ne tik prisiminė, bet tarmiškai (žemaitiškai, suvalkietiškai, dzūkiškai) pateikė mįsles, patarles, priežodžius. Sunkiausia žiūrovams (būsimiems priešmokyklinukams bei specialiosios lavinamosios klasės mokiniams) buvo įspėti žemaitiškai pasakytas mįsles, nes daugiausia paslapčių ir glūdi mįslėse, o dar tarmiškai pasakytose (Du bieg, du vej, du kelį sken. Aukšta pana, po nosies burbuls ir kt.)

Įtikinamai viktorinoje skambėjo tarmiškai pateiktos patarlės, jų mintis buvo labai aiški. (Kap pasiklosi, tep išmiegosi,- sakė „suvalkiečiai“. Dzevyni dzūkai vieną dūšią turi, - didžiavosi „dzūkai“. Kas būs, kas nebūs, o žemaitis nepražūs, - šamikštavo „žemaičiai“.) Patarlės visuomet ko nors pamoko, o tai labai svarbu vaikų amžiuje, todėl komandomis pasiskirstę priešmokyklinukai nuotaikingai vieni kitiems dovanojo savo sąmojų patarlėse apie tinginius, melagius ir darbštuolius.

Neapsieita ir be pašmaikštavimų, o su greitakalbėmis buvo darbo ir tėveliams bei pedagogams. (Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos – mes kopiame aukštyn, - vis greitesniu tempu tarė suaugusieji. Vaikai nuoširdžiai juokėsi, kaip jų ugdytojams „pynėsi“ liežuviai.)

Tradiciškai į kalbos viktoriną, buvo pakviesti būsimieji priešmokyklinukai (kurie dar nelanko ugdymo įstaigos) su tėveliais. Tradiciškai skambėjo ir kalbininkų, rašytojų (M. Daukšos, J. Jablonskio, J. Baltušio) mintys apie kalbą, kaip apie lietuvių tautos turtą, kaip vieną iš svarbiausių etnografinių regionų išskirtinį bruožą.

Renginio metu vaikučiai ir dainavo, šoko, žaidė žaidimus. Ritmiškais judesiais palydint skambėjo „Dainuokim, aukštaičiai, dainuokim, žemaičiai, dainuokim visa Lietuva“. Draugiškais plojimais dėkojome vieni kitiems.