• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

Mokykimės būti laimingi

 

20151203 095932Jurbarko rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos finansuojamą projektą „Mokykimės būti laimingi“ vykdė specialiosios lavinamosios klasės II pogrupio mokiniai ir 11-os neįgaliųjų grupės vaikai bei jų pedagogai. Džiaugiamės, kad projekto dėka galėjome įgyvendinti numatytas veiklas ir renginius. Tai tarsi maži stebuklai, nušviečiantys kasdienybę, paliečiantys mūsų širdis ir keičiantys mintis.

2015-12 02 buvo vykdoma edukacinė programa “Molio terapija“. Specialiųjų poreikių vaikai mokėsi „prakalbinti“ molį. Į pamokėlę pakvietėm ir vaikučių tėvelius. Molio lipdymo paslapčių mokė V. Grybo memorialinio muziejaus dailininkė edukatorė Gabija Viduolytė. Kūrybos džiaugsmas, buvimas kartu, galimybė neišvaizdų molio gabalą paversti nuostabiu dirbiniu- terapija ne tik vaikui bet ir suaugusiam. Stebi, kaip džiaugsmu spindi akys, kaip didžiausi nenuoramos valandą nepakyla nuo kėdės mažais pirščiukais minko, kočioja, lipdo savąjį molinuką. Ir šypsenos nušviečia veidus, kai net mamos prisipažįsta netikėjusios, kad galės nulipdyti tokius nuostabius kūrinius. Dabar belieka laukti, kol mūsų dirbiniai išdžius, išdegs krosnyje. O tada vėl susitiksime, kad galėtume juos nuspalvinti.

2015-12-03 žaidėme socialinius terapinius žaidimus “Nuoširdi šypsena kito veide“. Tą dieną mus aplankė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos VO „Gelbėkit vaikus“ nariai ir skautai. Mokinius lydėjo socialinė pedagogė Saulena Lukšienė ir psichologė Vaida Beinarienė. Tų džiugių emocijų ir tokio nuoširdumo mums labai reikėjo. Iš pradžių stebėjome vieni kitus ( gal kiek buvo nejauku, nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį, o ir bendrauti ne taip paprasta). Kai svečiai ištiesė rankas - „susipažinkime!” tapo drąsiau, sustojome į bendrą ratą, prasidėjo linksmi skautiški žaidimai. Sekėme pasaką apie ropę, virtome pasakos herojais ir tik, sutelkę bendras jėgas, išrovėme ją. Mūsų svečiai išbandė „Lytėjimo dėžutę“. Pasirodo ne toks jau paprastas šis žaidimas, kai vien lytėjimo pagalba reikia rasti konkretų daiktą. Vaišinomės arbata ir pyragėliais.  Atsisveikindami naujieji mūsų draugai išsakė daug gražių minčių :

„Džiaugiuosi, kad pažinau vaikus su negalia, galiu juos labiau suprasti.“

„Labiau vertinu , kad esu sveika, galiu tiek daug nuveikti.“

„Labai patiko berniukas, kuris gali sudėti dėliones iš 500 detalių. Galiu padovanoti jums dėlionių.“ Tą pačią popietę sulaukėme žadėtos dovanos.

Ir kas dabar įvertins, kuriems tas susitikimas buvo svarbesnis ir kurių širdelėse liko daugiau?

Specialiosios lavinamosios klasės mokytoja Lijana Mockevičienė