• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

Donelaitiško pavasario dvelksmas - „Jau saulelė...“

P3300375Kai 2014-ieji metai buvo paskelbti Kristijono Donelaičio metais, paminint 300-ąsias mūsų didžiojo lietuvių literatūros pradininko gimimo metines, įstaigoje nelikome abejingi šiai prasmingai sukakčiai. Ugdytiniai sėkmingai dalyvavo eTwinning ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Paukščių metai”, įsiliedami į įvairias netradicines veiklas.

2015 – aisiais, kaip minėto projekto tąsa, Lietuvoje startavo ilgalaikis projektas „Donelaičio kūrybos savaitė“, kviečiantis kasmet, kovo paskutiniąją dekadą, kai saulelė po lygiadienio vėl aktyviai budina svietą, pajusti donelaitišką pavasarį. Taigi, 2015 – tųjų pavasarį prisijungėme prie ilgalaikio projekto ir, žinoma, mūsų Mokykloje vėl suskambo Donelaitis.

2016 – ųjų kovo 30 – tąją „Ąžuoliuko“ bendruomenė jau tradiciškai susitelkė prie mūsų tautos ąžuolo – K. Donelaičio kūrybos. Renginiui ugdytiniai ruošėsi visą paskutinį kovo mėn. dešimtadienį. Šventės metu priešmokyklinukų lūpose suskambo „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ (vaikai išmoko net 8 poemos „Metai“ eilutes apie pavasarį). Etnoansamblio „Giliukas“ vaikučiai, suprasdami žodžių prasmę, deklamavo eilutes, kuriomis Donelaitis išsakė savo priedermę (pareigą), kurią ir šiandien svarbu suvokti kiekvienam vaikui ir net suaugusiems: „Kiekvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu. / Visad elgtis taip, kaip dera / Ir teisingas būt geidžiu“.

Prasmingai valandėlei ruošėsi ne tik ugdytiniai, bet ir vaikučių tėveliai. Eiles skaitant trijų broliukų (Matuko, Pauliuko, Lukučio) mamytei, Laurai Kairienei, pajutome, koks įžvalgus buvo K. Donelaitis ir koks, mūsų ausiai neįprastas, buvo to čėso žodynas: „Vei, kaip žemė jau savo nuogą nugarą rėdo / Ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda džiaugtis...“ Suklusome ir išgirdę „Ant, paukšteliai po dangum pulkais susilėkę / Linksminas ir sumišai skraidydami juokias“. (Broliukai inscenizavo sugrįžusius paukščius.)

Šešiamečiams patiko Donelaičio eilutės apie parskridusį gandrą ir jo gaspadinę: „Kraiką jie visur didei sudriskusų rado...“ / „Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, / Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai“. Astijus B. ir Urtė Š. puikiai tai inscenizavo.

Vaikams teko didžiulė laimė - Mokyklos direktorė N. G. Blažaitienė padovanojo jiems K. Donelaičio „Metus“. Jų nuostabą kėlė knygos iliustracijos (menininkas V. K. Jonynas),- nors nespalvotos, tačiau labai gražios.

Logopedė Gražina Glinskienė

Meninio ugdymo pedagogė Daina Liorančienė