• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

Užgavėnių šventė „Žiemos išdaigos“

20190305 103131
Užgavėnių dieną netikėtai į „Ąžuoliuko“ mokyklą užsuko visas pulkas persirengėlių, kurie garsiai ir trankiai ragino vyti žiemą iš kiemo. Visi – dideli ir maži prisiminėme, kad Užgavėnės, tai sena šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną.

Dabar pagrindiniu Užgavėnių valgiu tapo blynai, tačiau seniau svarbiausi būdavo ne jie, o mėsos patiekalai, mat reikėdavo sočiai prisivalgyti prie 7-ias Gavėnios savaites. Tradiciškai virdavo riebų šiupinį su kiauliena. Būdavo sakoma: „Kas Užgavėnėse sotus, tas bus sotus ištisus metus“. Visi stengdavosi per dieną valgyti 12 kartų, nes Užgavėnių dieną valgydavo daug ir sočiai.

Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.

Užgavėnės žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, kuri trunka iki Velykų (Kristaus prisikėlimo).