• Namai
  • Svetainės medis
  • Kontaktai

logo

fixus_656
fixus_642
img_9866
img_9731
img_9729
img_9724
irisai
img_8822
img_8821
untitled-1
3
1

„Iš tautosakos skrynelės“ 2015

          „Vieną didžią brangenybę lietuvių tauta turi, vieną nuostabų paminklą, už piramides didesnį, už dangų giedresnį, savo sielos paminklą – tai savo nuoširdžią lietuvišką dainą – tą stebuklingą skrynią, kurioje sudėtos lietuvių širdys su savo vargais, skausmais ir nuliūdimais, su savo džiaugsmais, meilės ašaromis ir kilniais pasiryžimais; tą gyvąjį dokumentą, kuriame surašyti mūsų tautos didieji žygiai, mūsų tautos didybė ir galia“ (Juozas Paukštelis).

          Mūsų įstaiga jau penktą kartą organizuoja folkloro šventę „Iš tautosakos skrynelės“, kurioje šiais, 2015 metais dalyvauja gražus mažųjų dainorėlių būrys. Jau tradiciniu tapęs renginys šiemet sukvietė 83 vaikučius iš 13 ne tik Jurbarko, bet ir Šakių bei Tauragės rajono ikimokyklinių įstaigų. Kovo 19-ąją „Ąžuoliuko“ mokykloje skambėjo liaudies dainos įvairiomis tarmėmis ir patarmėmis. Šakių lopšelio-darželio „Klevelis“ vaikų folklorinis ansamblis atliko ne tik suvalkietiškas dainas, bet taip pat parodė fragmentą iš zanavykiškų vestuvių. Žiūrovus džiugino ir mūsų įstaigos ugdytinio Jonuko Mažeikos, respublikinio konkurso „Tramtamtulis“ I-ojo turo laimėtojo, sekamos pasakos „Tik reikia kantrybės“ ir „Be prakaito duonos nevalgysi“.

          Koncertą užbaigė renginio šeimininkai - „Ąžuoliuko“ mokyklos vaikų folklorinio ansamblio „Giliukas“ dainininkai, padainavę lietuvių liaudies dainas „Į mėšką ėjau“ ir „Padainuosiu tą dainelę“. Visus mažuosius gražių dainelių išmokė jų šauniosios vadovės. Ačiū sakome joms, kad puoselėja vaikučių širdelėse meilę lietuvių liaudies dainai ir papročiams.

          Be galo džiugu, kad visada mūsų šventėse dalyvauja Jurbarko savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Jaramavičienė. Ir šį kartą ji mažiesiems dainininkams negailėjo pačių gražiausių žodžių, o „Ąžuoliuko“ organizatoriai visus kolektyvus apdovanojo saldainiais ir Padėkos raštais. Po gražių dainų visiems buvo labai smagu dar kurį laiką pabendrauti prie arbatos, išgirsti šiltus atsiliepimus, pasidalinti įspūdžiais ir geromis emocijomis.

          Tikimės, kad po poros metų vėl sulauksime gausaus lietuvių liaudies dainą mylinčių vaikučių būrio. Tegul liaudies kūryba niekada neužsibūna skrynelėje, o skamba ir aidi, augindama naujas kartas, mylinčias ir gerbiančias brangų lietuvių liaudies palikimą.