Vaikai, turi įgimtą matymą, kurį beaugant visuomenės stereotipai daugelyje iš mūsų įstato į tam tikrus daugumos nustatytus „rėmus“. Vaikų akyse akmenys gali pavirsti boružėmis, medžio šaka – gyvate.

Turėtume džiaugtis tuo jų matymu, neatimti jo, o skatinti. Būtent vaikų pastabumas, kitoks sąlytis su aplinka, nuspalvina jų fotografijas kitokia spalva. Vaikų fotografijoje, galima įžvelgti labai daug pliusų. Jie mokosi ne tik pastebėti bei kokybiškai fiksuoti tai, kas jiems gražu – vaikai atranda pomėgį, kuris plečia jų akiratį, skatina plačiau pažinti aplinką, visapusiškai turtina savo žinių bagažą.

Priešmokyklinio udgymo mokytoja Gitana Sabaliauskienė