Gamtosauginės mokyklos veikla

Gamtosauginės mokyklos veikla 2022-2023

IŠVYKA Į EKOLOGINĘ SODYBĄ „OŽIUKŲ MOKYKLA“

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos, „Varpelių“ priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupės mokslo metų baigimo šventė vyko Šakių rajone, Kukarskės kaime esančioje ekologinėje sodyboje „Ožiukų mokykla“. Tęsdami gamtosaugines grupės tradicijas mokslo metus vaikai užbaigė gamtoje. Sodybos šeimininkai Saulius ir Inga Navlickai pravedė šaunias edukacijas, kurių metu vaikai patys gamino naminį muilą, keliavo pas ožiukus, juos maitino, glostė, jauniklius bandė maitinti iš buteliuko ir šeimininkui pasiūlius galėjo ožiukus pakelti ir panešioti. Šeimininkas Saulius parodė, kaip taisyklingai pakelti ir nešti jauniklius, jie dar visai mažyčiai, todėl vaikai labai atsakingai ir rūpestingai su jais elgėsi.

Pasidžiaugus ir pamaitinus ožkeles ir ožiukus vaikai patraukė į mišką ieškoti lobio, na o eidami ir studijuodami „Lobio žemėlapį“ vaikai daug įdomių dalykų sužinojo apie miške augančius medžius, gyvenančius gyvūnus, augančius augalus, mokėsi nustatyti pasaulio kryptis, ieškojo ženklų, kurie padėtų rasti teisingą kryptį neturint kompaso. Vaikai taip smagiai ir įdomiai keliaudami mišku rado lobį, o kiek džiaugsmo buvo, kad tai – saldus lobis.

Grįžus į sodybą vaikai rado atvykusius tėvelius, skaniausių vaišių stalą. Prasidėjo išleistuvių šventė: vaikai šoko, dainavo, deklamavo. Na, o po diplomų įteikimo, atminimo dovanėlių ir tradicinio „mažųjų abiturientų“ kepurių metimo į orą vaikai skubėjo pasivaišinti, atsigerti gėlių arbatėlės ir smagiai padūkti sodyboje įrengtose žaidimų erdvėse.

„Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos programos koordinatorė Inga Krikštanienė

KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA „VABALIUKAI VABALAI“

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos specialiosios lavinamosios klasės mokiniai sukūrė nuostabių darbelių panaudodami antrines žaliavas. Svarbu ne tik gebėti tinkamai rūšiuoti atliekas, bet ir pasitelkus fantaziją bei vaizduotę pabandyti sukurti kažką nuostabaus ir nepakartojamo... Šaunuoliai mokiniai ir ačiū jiems už tai, kad Mokyklos bendruomenei rodo puikų pavyzdį, kaip nereikalingus daiktus paverti mažais meno kūrinėliais ir gebėti jais pasidžiaugti.

„Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos programos koordinatorė Inga Krikštanienė

PASIVAIKŠČIOJIMAI PO ŠILĄ

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos „Pelėdžiukų“, „Giliukų“ ir „Varpelių“ priešmokyklinukai, balandžio 28 dieną, gražų, saulėtą, nors šiek tiek šaltoką penktadienį keliavo į mieste esantį Dainų slėnio šilą, kuriame su Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio miškininkais Kęstučiu ir Tadu susiruošė pasodinti Mokykloje augintus ąžuoliukus bei miškininkų atsivežtus ąžuoliukų ir eglučių sodinukus.

Perėjus tilteliu per Mituvos upę, šilelio pradžioje vaikus „pasitiko“ meškinų šeimynėlė – mama meška ir du į medį įsiropštę meškiukai. Šios iš medžio išdrožtos skulptūros ne tik gražios, bet ir labai jau tikroviškos. Meškos vaikų neišsigando, tik dar labiau sudomino ir suintrigavo – labai jau smalsu, ką pamatysime keliaudami pažintiniu šilelio takeliu?

Girininkas Kęstutis pakvietė vaikus pakeliauti po šilą, susirasti vietą, kur oš ir žaliuos mūsų mokyklos ąžuoliukai, juos pasodinti ir nepamiršti kaskart su tėveliais keliaujant šilelio takeliais - aplankyti ir pasižiūrėti, kaip gi sekasi jiems augti. Sodinome ne tik ąžuoliukus, bet ir eglutes. Apsidairę aplinkui vaikai tikrai pastebėjo, kad eglučių šilelyje trūksta. Po sodinimo darbų Kęstutis ir Tadas pasiūlė vaikams pasivaikščioti po šilelį ir paieškoti, kas be meškinų šeimynos šitame šilelyje gyvena. Keliaudami vaikai ne tik ežiuką sutiko, rado grybų, bet ir klausėsi įdomaus Kęstučio pasakojimo apie medžius, paukščius bei kitus šio šilelio gyventojus. Parodė vaikams garnių šeimynos lizdą, genio iškaltas dreves, inkilus varnėnams ir smulkiems paukšteliams. Vaikščiodami po pievelę vaikai galėjo pasigrožėti pavasarinėmis šlaituose žydinčiomis gėlytėmis, jas pauostyti, surasti kiškio kopūstų, netgi jų paragauti. Smagu buvo regėti skraidančius po šilelį paukštelius, pasiklausyti jų balsų.

Pasivaikščioję po šilą, išgirdę daug įdomių dalykų apie miško gyvenimą grįžome prie meškinų šeimynos, kur padovanoję nuoširdų „ačiū“ ir šiltus apkabinimus miškininkams Kęstučiui ir Tadui su jais atsisveikinome. Na, o mes, pilni įspūdžių, pakerėti nuostabiai gražių, žalių pavasarinės gamtos vaizdų vėl perėję tilteliu per Mituvą pasukome savo mokyklėlės link...

„Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos programos koordinatorė Inga Krikštanienė

IŠVYKA Į T. IVANAUSKO ZOOLOGIJOS MUZIEJŲ

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos, „Varpelių“ priešmokyklinės grupės vaikai balandžio 21 dieną keliavo į Kauną, kur apsilankė T. Ivanausko zoologijos muziejuje. Kelionė neprailgo, nes keliauti autobusu vaikams visada labai įdomu ir smagu. Atvykus į muziejų vaikus pasitiko edukologė Ingrida, kuri trumpai papasakojo muziejaus atsiradimo istoriją ir pakvietė į gamtos pamokėlę „Gyvūnų namai namučiai gamtoje“. Muziejaus gamtos klasė išties įspūdinga. Vos įžengus pro duris vaikai atsidūrė tarsi tikrame miške: aplink medžiai, gyvūnų iškamšos, o prie medinių stalų – iš medžio kamieno pagaminti krėslai, jie tokie patogūs ir gražūs, kad vaikai panoro tokius krėslus turėti net savo grupėje.

Edukologė Ingrida pakvietė vaikus pakeliauti po mišką, susipažinti su jo gyventojais, bei sužinoti, kas kokiuose namučiuose gyvena. Buvo įdomu ir smalsu pamatyti, kaip atrodo skruzdėlyno vidus, genio uoksas, pačios mažiausios pelytės lizdelis, ar nuo menkiausio vėjo gūsio sūpuojamas paukštelio remezos lizdas. O kur dar lapės, bebro, širšės ar kurmio nameliai, kaip jie atrodo, kuo jie skiriasi ir kaip juos galime atpažinti? Vaikams viskas buvo įdomu, kilo daug klausimų, dar labai knietėjo ir patiems papasakoti kokius gyvūnus miške yra matę ar girdėję. Išklausius pamokėlę laukė ir žinių patikrinimas, reikėjo teisingai sudėlioti gyvūnų namučių dėlionę, atsakyti teisingai į klausimus ir pažymėti atsakymus knygelėje, kurią vaikai vėliau gavo dovanų. Po tokios šaunios pamokėlės apie gamtą edukologė Ingrida pakvietė vaikus pakeliauti po muziejų ir apžiūrėti gausybę muziejuje sukauptų eksponatų: nuo mažiausių vabalėlių iki gigantiškų gyvūnų. Išvyka pavyko, o įspūdžiai ir žinios, kurias vaikai įgijo, tikrai išliks ilgam.

„Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos programos koordinatorė Inga Krikštanienė

PAPUOŠIU ŽEMĘ GĖLĖMIS

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje, kovo 20 dieną vyko šventinis renginys pasaulinei Žemės dienai paminėti „Myliu žemę, myliu – saulę ir gėles“. Kovo 20-oji ypatinga dar ir tuo, kad tai yra pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Džiaugiamės atbundančia pavasario gamta, pirmosiomis gėlėmis, vis ilgiau mus džiuginančia saulės šiluma ir šviesa. Ruošiantis šventinei dienai vaikai kartu su mokytojomis sukūrė nuostabių gėlių žiedų, stengėsi panaudoti grupėse turimus kuo senesnius spalvoto popieriaus, kartono lapus, dekoravo rasdami ir tvariai panaudodami įvairias spalvoto popieriaus atliekas ar antrines žaliavas.

Šventės metu Mokyklos kiemelyje pabandėme sustoti į gyvą gėlės žiedą, tai – mūsų dovana Žemei. Vaikai yra patys nuostabiausi Žemės žiedai, kurių lūpomis kalba pati tikriausia tiesa: „puošti, o ne teršti“. Švęsdami Žemės dieną ne tik kalbėjomės apie mūsų planetai iškilusius pavojus, bet ir pažadėjome savo mažais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Mokyklos bendruomenė jau ne vienerius metus aktyviai vykdo gamtosaugines veiklas, tad šventės metu visos grupės buvo apdovanotos padėkomis už gamtosauginių vertybių puoselėjimą.

Atrodo, tokie nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas, bet tai padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami nuolat senkantys Žemės ištekliai. Naudojant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną.

„Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos programos koordinatorė Inga Krikštanienė

IŠVYKA Į MIŠKĄ

Kartu su pavasariu sugrįžta ir paukščiai, todėl labai svarbu juos tinkamai pasitikti. Kasmet Lietuvoje miškininkai iškelia daugiau nei 8 000 inkilų, kurie sugrįžusiems sparnuočiams tampa namais. Valstybinių miškų urėdijos, Jurbarko regioninio padalinio miškininkai, kovo 10 dieną sukvietė visus Jurbarko rajono, bei Kidulių miestelio Jaunųjų miško bičiulių sambūrio narius į respublikinę inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Inkilų kėlimo šventės diena, kovo 10 -oji, sutampa su 40-ties paukščių diena, kuomet švenčiame paukščių parskridimą, todėl ši inkilų kėlimo šventė jau tapo tradicinė ir vyksta kiekvieną pavasarį.

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos „Varpelių“ priešmokyklinio ugdymo grupės jaunieji miško bičiuliukai su nekantrumu laukė išvykos į mišką. Kartu su vaikais inkilų kelti vyko ir Mokyklos direktorė Jurgita Volbikienė, kuri esant galimybei, visada prisijungia prie prasmingų gamtosauginių renginių ir aktyviai juose dalyvauja. Vaikai kartu su tėveliais ir seneliais sukalė, išpuošė, išraižė bei pagamino net 20 inkilų. Na, o vienas inkilas, tikrai išskirtinis, nes ne tik dailus ir originalus, bet skirtas pačiam protingiausiam miško paukščiui – pelėdai. Pašvenčio girininkijos girininkas Kęstutis Lazdauskas pasidžiaugė tokiu gausiu būriu vaikų, nes šventėje dalyvavo ir Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai iš Veliuonos, Raudonės, Viešvilės, Kidulių miestelių mokyklų. Mokiniai taip pat atsivežė daugybę inkilų. Džiugu, kad inkilai buvo pagaminti pagal miškininkų pateiktas rekomendacijas, visi ne tik gražūs, išskirtiniai, bet ir svarbiausia tinkantys paukšteliams gyventi. Girininkas Kęstutis papasakojo, kad dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės, taip pat inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvarniams. Papasakojo ir apie tai, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus (ne tik pavasarį, bet ir kitų sezonų metu), kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas.

Jurbarko „Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos ugdytiniai nuo mažų dienų stengiasi gyventi gamtos ritmu, mokosi saugoti ir mylėti medį, rūpintis paukšteliais, kuo dažniau apsilankyti miške, nes gamta – geriausia mokykla. Šios išvykos į mišką metu vaikai patyrė daug džiugių ir nuostabių akimirkų. Inkilų kėlimo šventė buvo iš ties šauni: pakabinome daugybę inkilų, pabuvome gamtoje, nors ir pavasaris, bet miške „sutikome“ žiemą. Vaikai džiaugėsi galėdami pažaisti su sniegu: bristi po pusnis, kurti sniego angelus, mėgautis sniego žaidimais. Šventės pabaigoje visi šildėsi prie didžiulio laužo, vaišinosi miškininkų paruoštomis vaišėmis – skania vaisine arbatėle ir saldumynais.

Jurbarko „Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogė Inga Krikštanienė

INKILAI - SUGĮŽTANTIEMS PAUKŠTELIAMS!

Mokyklos Jaunieji miško bičiuliukai, „Varpelių“ priešmokyklinės grupės vaikai, kartu su tėveliais gamino inkilus paukšteliams, nes kasmet, tradiciškai dalyvaujame Valstybinių miškų urėdijos organizuojamoje respublikinėje inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“, kuri vyksta kovo 10 dieną. Inkilų kėlimo šventės diena sutampa su 40-ties paukščių diena, kuomet švenčiame paukščių parskridimą. Parskridę sparnuočiai ieško namų, todėl svarbu tinkamai juos pasitikti. Šiais metais vaikai su tėveliais bei seneliais buvo labai kūrybingi, sukalė inkilų įvairiems paukščiams: ir mažiems, ir dideliems, net sukalė inkilą, skirtą pelėdų šeimynai. Vaikai net grupėje kūrė ir konstravo inkilėlius iš įvairiausių konstruktorų, žaidė, piešė, ieškojo informacijos ne tik apie inkilus, bet ir apie sugrįžtančius paukščius, pasinaudodami SMART lenta, oi kiek daug įdomių dalykų atrado, kiek vyko įdomių diskusijų bei pokalbių.

Dėkojame visiems tėveliams bei seneliams, pagaminusiems tokius nuostabius, tvirtus ir dailius inkilus, kurie inkilų kėlimo šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu bus iškabinti Pašvenčio girininkijos miške.