Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos, „Varpelių“ priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupės vaikai ir mokytojos sausio 17 dieną, per patį viduržiemį, nepabūgę šaltuko ir gilių pusnų, skubėjo į mišką su lauktuvėmis žvėreliams bei paukšteliams, vykdydami akciją „Žiemą šalta, nejauku, atskubame su maistu“. Na, o pačią kelionę po mišką galime pavadinti – nepakartojama žiemos miško pasaka, nes žiemą miške tikrai ne tik gražu, ne tik smagu, bet ir sveika. Pasirodo, žiemos oras yra pats švariausias, o miške, tai neabejotinai ir sveikiausias. Tad galėjome pasimėgauti geru oru. Aplink sniego pusnys, baltu sniegu pasidabinę medžiai, pro kurių šakas skverbėsi ir džiugino saulės spindulėliai, o sniego paklotė tviskėjo sidabro atšvaitais.
Spaudė šaltukas, tad teko suktis labai greitai. Visas gėrybes palikome miške. Po medžiais dėjome šieną, morkas, kopūstus, ant šakelių prismaigstėme obuolių, batono, duonos riekelių, bėrėme grūdus, saulėgrąžas. Paruošėme tikrai skanias ir šaunias vaišes miško gyventojams. Nepamiršome ant medžių šakų sukabinti mini lesyklėlių „Obuoliukų – skanuoliukų“, kurias vaikai pagamino grupėje, labai kruopščiai ir atsakingai smaigstė saulėgrąžas į obuoliukus, rišo raištelius.
Žiemą su šalčiu nepajuokausi, tad iš miško pasišokinėdami ir pabėgiodami skubėjome į Pašvenčio girininkiją, į kurią mus lydėję miškininkai Kęstutis ir Tadas pakvietė sušilti ir išgerti gardžios arbatos. Gerdami šiltą arbatėlę vaikai klausėsi girininko Kęstučio pasakojimo apie žvėrelių ir paukštelių gyvenimą žiemos metu.
Pašvenčio girininkijos darbuotojai pasidžiaugė mažaisiais miško gyventojų globėjais, padėkojo už atvežtas gėrybes, o svarbiausia, sulaukė vaikų pažado, kad visą žiemą, pasikvietę į pagalbą tėvelius, nepamirš ir rūpinsis gyvūnais bei paukšteliais. Vaikai sušilę, laimingi, kupini džiugių emocijų saugiai grįžo į mokyklą. Štai tokia šalta, bet graži buvo mūsų žiemos miško pasaka.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Inga Krikštanienė
