Search
Close this search box.
Search
Close this search box.

Logopedas

Mokykloje dirba logopedai:

Aušra Ališauskienė   

Kontaktai: Tel. Nr. 8-601-43688, el p. alisauskieneausra@gmail.com

Gražina Glinskienė

Kontaktai: Tel. Nr. 8-683-60490, el. p. grazinag17@yahoo.com

Logopedas – specialistas, tam tikrais specialiais mokymo būdais ir metodais padedantis vaikams (ir suaugusiems) pašalinti ar sušvelninti turimus kalbėjimo, kalbos ir kt.  komunikacijos sutrikimus.

Logopedo darbo tikslas – laiku pastebėti ir įvertinti vaikų kalbos raidos ypatumus bei bendradarbiaujant su mokytojais ir tėvais padėti kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams įveikti ugdymosi sunkumus.

Kas vertinama?

Logopedas atlieka kalbos tyrimą, kurio metu tikrina artikuliacinio aparato paslankumą, girdimojo suvokimo, foneminės klausos išlavėjimą, išsiaiškina, kokių garsų vaikas netaria, įvertina vaiko žodyną, gramatinę kalbos sandarą, rišlaus pasakojimo bei garinės analizės ir sintezės  įgūdžius.

Nustačius kalbos  sutrikimą logopedas:

  • informuoja vaiko tėvus ir mokytojus;
  • atsižvelgdamas į kalbos sutrikimo pobūdį, vaiko amžių, individualias ugdymo(si) galias ir sunkumus, suskirsto vaikus į pogrupius, grupes, ar numato individualias pratybas;
  • sudaro pratybų tvarkaraštį;
  • parengia pratybų programas, individualius pagalbos vaikui planus;
  • konsultuoja tėvus ir mokytojus kalbos ugdymo klausimais.

Kaip vyksta logopedinės pratybos?

Pratybos vyksta logopediniame kabinete. Jų trukmė, intensyvumas, pratybų forma ir veikla priklauso nuo  sutrikimo pobūdžio, sunkumo, vaikų amžiaus bei individualių galių:

  • 15-30 minučių,
  • 1-3 kartus per savaitę,
  • individualios, pogrupinės, grupinės pratybos.

Pratybų metu:

  • lavinamas artikuliacinis aparatas, smulkioji motorika, girdimasis dėmesys ir suvokimas, foneminė klausa, ritmika; mokoma taisyklingai tarti garsus; turtinamas žodynas; ugdoma rišlioji kalba; formuojami garsinės analizės bei sintezės pradmenys ir pan.
  • naudojamos šiuolaikiškos patrauklios kalbos ugdymo priemonės: įvairūs žaislai, paveikslėliai, knygos, raidynai, dėlionės, didaktiniai žaidimai. Tikslingai taikomos informacinės komunikacinės technologijos.

Logopedo pastebėjimai:

  • Svarbu suprasti, kad vaikas savo problemų „neišaugs“ ir jam reikalinga kuo ankstesnė pagalba.
  • Išmokti tarti naują garsą – nelengva užduotis vaikui, todėl nereikia nusiminti, jei nepasisekė taip greitai išmokyti, kaip to buvo tikimasi.
  • Negalima vaikui girdint kalbėti apie jo nesėkmes.
  • Negalima kritikuoti, pašiepti, kaltinti vaiko, o stengtis suprasti ir jam padėti.
  • Negalima vaikui girdint, ar su juo blogai kalbėti apie logopedą, mokytoją, ar kitą specialistą.
  • Suprasti, kad laiku nepašalinti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko elgesiui ir mokymuisi.

Kada kreiptis į logopedą?

  • Pastebėjus, kad kūdikis sunkiai apsiverčia, nenoriai sėdasi, nereaguoja į objektus ar nedaro kitų jo amžiui būdingų veiksmų. 
  • Jei 1,5 metų amžiaus vaikas nereaguoja į garsus, neatsisuka į garso pusę, neatsiliepia į vardą, nenori kartoti garsų, nemėgdžioja gyvūnų, gestų, veiksmų („ate ate“, neploja), nesupranta prašymų („ateik“, „išsižiok“).
  • Jei dviejų metų amžiaus vaikas neparodo prašomų daiktų, paveikslėlių, kūno dalių; nerodo pirštu; nemėgdžioja aplinkoje matomų veiksmų, netaria garsų „K, G, V, F, D, P, B“, nesako dviejų žodžių junginių („katė miau miau“, „einam namo“).
  • Jei trejų metų vaikas kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba, painioja, keičia skiemenis vietomis, netaria garsų „S, Š, Z,Ž, C, Č, L“.
  • Jei vyresnio, nei trejų metų vaiko kalba yra agramatiška (nederina skaitvardžių ar būdvardžių su daiktavardžiais, dažnai kalboje naudoja veiksmažodžių bendratį ir pan.), vaikui sunku rišliai kalbėti ir pasakoti, vaiko žodynas yra siauras. 
  • Jei nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, kalbėdamas vaikas liežuvį laiko tarp dantų, užstringa, kalba greitai, mintis reiškia paskubomis, nesidomi raidėmis, skaičiais, sunkiai sukaupia dėmesį ir pan.

Logopedo pagalbos efektyvumas labai priklauso nuo vaiko noro ir motyvacijos bei logopedo, mokytojų, specialistų ir vaiko tėvų bendradarbiavimo. Nekaltinkime ir nekritikuokime vaikų, o visi kartu stenkimės juos suprasti ir padėti.