Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai.
Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog tarmės yra tarsi prieskonis, padedantis pajusti, savosios kalbos skonį.
Nors manoma, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, visuomet yra jos sergėtojų. Tai pedagogai, šeima ir aplinka padeda vaikams geriau suvokti savo tapatumą, perimti patirtį, gerbti ir puoselėti tradicijas.
