“Saulyčių” grupės vaikučiai pasinėrė į dar vieną sensorinę pasaką – „Pelytės namai“, kuri kvietė tyrinėti aplinką pasitelkiant kvapus, pojūčius, garsus ir judesį.
Mažieji tapo pelytėmis: kišo nosytes ir uostė apelsino kvapą, lindo pro namelį ir tyrinėjo pasaulį kartu su pasakos veikėja. Susipažindami su sąvoka „šalta“, vaikai lietė ledo gabaliukus, stebėjo, kaip jie tirpsta, ir įvardijo pojūčius.
Staiga pasirodė „vėjas“ – mokytoja vėduokle sukūrė pūtimo efektą, o vaikai kartu kartojo garsažodžius „ūūūū“, „pučia vėjas“. Vėliau visi susibūrė ant audinio, imituojančio žolę, stipriai susikibo rankomis – kaip pelytė įsikibo į smilgą.
Kai išlindo „saulutė“, mokytoja švelniai perbraukė skarele per vaikų galvytes ir rankytes, leisdama pajusti šilumos ir glostymo efektą. Grįždami su pelyte namo, vaikai keturiomis lindo pro namelį, o logopedės švelniai perbraukė šepečiu per pėdutes, atkartodamos kutenančią žolytę.
Urvelyje pelytė rado dėžutę, kuri skleidė paslaptingą kvapą. Vaikai ją purtė, spėliojo, kas slepiasi viduje, ir galiausiai ragavo sausus pusryčius, taip užbaigdami sensorinį tyrinėjimą.
Pasakos pabaigoje, pelytei išbėgus į naują nuotykį, vaikai buvo švelniai pakutenti, kad suprastų – nuotykis yra smagu!
Ši veikla suteikė vaikams daug juoko, netikėtų pojūčių ir aktyvaus įsitraukimo, natūraliai derindama kalbos ugdymą su sensorine patirtimi.
Veiklą organizavo ir vedė logopedės Viktorija Leikienė ir Aušra Ališauskienė.
